Vaiguvos lauko galerija kviečia aplankyti parodas

Šiuo metu Plokščiuose, prie Vaiguvos upės - gatvės vyksta lauko parodos: 
Paroda ,,Baltijos dukra“ (Suomijos ir Lietuvos kultūrinių ryšių trajektorijos: rašytoja Maila Talvio, poetas Vincas Kudirka ir grafikė Gražina Didelytė). Ji skirta Suomijos ir Lietuvos kultūriniams ryšiams. Vienas iš tokių gražių pavyzdžių, papildęs abiejų šalių istoriją ir kultūrą įvyko, prieš 130 metų,  kai į Lietuvą tyrinėti kalbos atvyko Helsinkio universiteto docentas kalbininkas Jooseppis Mikkola ir jo žmona rašytoja Maila Talvio (tikroji pavardė Marija Winter-Mikkola 1871 – 1951). Plokščiuose apsistoję pas lietuvių tautinio atgimimo veikėją Petrą Kriaučiūną, abu – ir Jooseppis, ir Maila – mokėsi lietuvių kalbos, rinko tautosaką bei susipažino su kitais lietuvių veikėjais ir to meto šviesuoliais. Šiai literatei suomei galime būti dėkingi ir už lietuvių liaudies kūrybos, ir Lietuvos vardo garsinimą Europoje, o labiausiai už jautriai bei jausmingai aprašytą Didžiojo varpininko Vinco Kudirkos asmenybę. Poeto ryžtas visomis išgalėmis žadinti lietuvių tautinę savimonę bei kova prieš carinės Rusijos despotiją įkvėpė Mailą Talvio parašyti ir paskirti šiam nacionalinio išsivadavimo šaukliui vieną iš savo kūrinių – „Idėjos auką“. Suomijos spaudoje ji ne tik rašė straipsnius apie Lietuvą ir lietuvius, bet ir į suomių kalbą išvertė kai kuriuos apsakymus ir dainas. Susižavėjusi mūsų šalies gamta bei dainomis, teigė, jog Lietuva yra „dainų šalis“, o jos liaudies dainos – „žmogiškosios dvasios triumfas“. Minint 100 –ąsias rašytojos Mailos Talvio ir kalbininko Jooseppio Mikkolos apsilankymo Lietuvoje metines, menininkė Gražina Didelytė (1938-2007) šiai progai sukūrė nemažai darbų, vienas iš jų ,,Baltijos dukra“. Darbuose ji įamžino Mailos Talvio meilę Lietuvos krašto kultūrai ir gamtai. Paveiksluose nesunku įžvelgti suomiškos kultūros atpažinimo ženklus: Suomijos vėliavos fragmentų interpretacijas, šiaurietiškų spalvų paletės raišką, santūrių formų kompozicijas. Lyriška ir subtilių linijų Mailos Talvio figūra tarsi perteikia jos vidinius išgyvenimus, atsispindinčius autentiškuose gyvenimo Lietuvoje momentuose. 
Parodą parengė menotyrininkė Rimantė Tamoliūnienė.
Paroda ,,Angelo sparno pavėsyje“, skirta menininkei Alinai Meškauskaitei-Kvedarauskienei (1944 – 2022). Parodoje reprodukuoti kūriniai, kurių temas dailininkei diktavo jos asmeninis santykis su aplinkinio pasaulio grožiu, su autentiškomis dvasinių patirčių pajautomis, įsiklausant į jautrius sielos išgyvenimus. Autorės kūryba nėra kalbėjimas apie save ir sau, bet greičiau noras perteikti egzistencinius būties atgarsius. Gal todėl jos kūrybiniame palikime nemažai sakralinio turinio darbų. Šios beveik ikoniško statiškumo įgavusios krikščioniško turinio kompozicijos sklidinos pagarbaus bei kontempliatyvaus santykio su vaizdiniu. Pastaruosiuose paveiksluose galima įžvelgti kančios bei liūdesio užuomazgų, tačiau jos nėra gniuždančios – veikiau perteikia menininkės išjaustą dvasinio susikaupimo tylą. Menininkei buvo svarbu savo kūriniais liudyti apie anapusinę tikrovę, išgyvenant transcendencijos slėpinių jauseną.
Šią kuklią dailininkę, sunkiai prikalbinamą rengti savo personalines parodas, daugelis vadino Angelų karaliene. Meistriškai iš popieriaus iškarpytų angelėlių ji sukūrė nesuskaičiuojamą daugybę – jie dar ir dabar puošia ne vienų jos bičiulių namus. Tačiau pati dailininkė labiau norėjo būti, tarsi, angelo sparnų šešėlyje. Beje, parodoje taip pat randasi kūrinių, skirtų angelų tematikai.  
Parodą parengė menotyrininkė Rimantė Tamoliūnienė.
Fotografijų paroda ,,Kažkur matyti..“ Gydytojas Audrius Starkauskas yra pasakęs ,,Kažkada nusibodo kelionėse fotografuoti gražius vaizdelius ir įsimintinas vietas. Nusibodo klausyti pasisakymų, kad fotografuoti neverta, nes „tų nuotraukų vis tiek niekas nežiūri. Tai ir pradėjau gaudyti tai, kas nenusibosta – žmones ir jų nuotaikas. Yra gražus terminas, apibūdinti šiam procesui – įamžinimas. Taigi savo nuotraukų herojus padariau tam tikra prasme nemirtingus. Prisimenu kiekvienos nuotraukos gimimo aplinkybes: ar buvau ramus, ar sudirgęs, liūdnas ar linksmas. Man jos visos turi emocinį krūvį. Gal tai tik mano pojūčiai... Noriu tai išsiaiškinti, parodydamas jas visiems.“ Šio fotografo parodoje matomas  nesuvaidintas tikrumas. 
Parodą parengė Vitas Daniliauskas.
Žurnalistės Birutės Nenėnienės fotografijų paroda. Fotografuoti autorė pradėjo nuo mokyklos laikų. Įsigijusi fotoaparatą ji tapo šeimos narių ir kitų artimųjų fotografė. Pasak Birutės Nenėnienės: „Fotografavimas man - tai pokalbis su gamta, su savimi ir žmogumi, kuris tą mano užfiksuotą vaizdą žiūrės...“. Be fotoaparato ir telefono ji neišeina iš namų. Didelę padėką autorė siunčia Vitui Daniliauskui: „Mano pirmosios – žirgų - fotografijų parodos „kaltininkas“ mokytojas Vitas Daniliauskas. Širdingai dėkinga jam už pažintį, už jo pakantumą ir atlaidumą, už padrąsinimą.“
Parodą parengė Vitas Daniliauskas.
Rimvydo Juškaičio fotografijų paroda. Gamtos mokslų daktaro karjera prasidėjo nuo knygos. Ji paskatino autorių domėtis paukščiais, jų gyvenimu, inkilų gamybos principu. Studijuodamas biologiją Vilniaus universitete Rimvydas Juškaitis žymėjo žiedais lazdynines miegapeles, kurios pasak autoriaus: „jų dėka, baigęs universitetą, gavau darbą tuometiniame Zoologijos ir parazitologijos institute“. Dabar jis savo darbą suderina su hobiu – fotografavimu. Šioje parodoje atsispindi  miegapelių ir kitų inkilų gyventojų gyvenimas, taip pat užfiksuoti kiti stebėti žvėreliai bei gamtos vaizdai. 
Parodą parengė Vitas Daniliauskas.