Žalias ir ramus Plokščių miestelis istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1561 m., o medinės Plokščių Švč. Mergelės Marijos bažnyčios bokšte tebeskamba 1573 m. išlietas žalvarinis varpas, vienas seniausių Lietuvoje. Žymiausias lankytinas vietas galima apžiūrėti vaikštant Plokščių pažintiniu taku (bendras takų ilgis apie 7 km).

Tautodailininko Zigmo Sederevičiaus medžio skulptūromis puoštas takas veda žemyn į Didžiupio upelio slėnį, į legendomis apipintą Šventaduobę. Pirmasis altorėlis ir koplytėlė buvo mediniai, pastatyti XIX a. Šie greitai supuvo, todėl tarpukaryje vietos ūkininko rūpesčiu Šventaduobė buvo atnaujinta - iš lauko riedulių išmūrytas altorėlis ir siena. Čia galima paragauti šalia trykštančio šaltinio vandens. Sakoma, jis turi ypatingų galių. Vasarą Šventaduobėje vyksta religiniai ir kultūriniai renginiai.

Toliau pažintinis takas veda pro Plokščių-Vaiguviškių piliakalnį. Tai didoka, aukšta, iš visų pusių giliomis daubomis apsupta plokštuma su gamtinėmis kliūtimis. Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs eglėmis ir kitais medžiais. Šalia piliakalnio teka mažas Vaiguvos upelis, miestelyje pereinantis į natūralią Vaiguvos upę-gatvę. Tai - unikali vieta. Vietos gyventojai savo namus pasiekia tik eidami ar važiuodami upelio vaga. Į Vaiguvą suteka keletas šaltinių, todėl vanduo čia visada švarus ir šaltas, o dugnas nusėtas akmenukų. Važiuojamoji upės-gatvės dalis tęsiasi daugiau nei puskilometrį. Čia galima smagiai pabraidžioti ar pasivažinėti dviračiu. Automobilių eismas neseniai buvo uždraustas, siekiant sumažinti taršą.
Iki Pirmojo pasaulinio karo Vaiguvos upelyje gulėjo didžiulis riedulys, ant kurio pasivaikščiojimų metu ilsėjosi ir rašė Vincas Kudirka. Pirmojo pasaulinio karo metais šis akmuo buvo susprogdintas. Iš jo Stulgių kaimo ūkininkas pasigamino girnas, kuriomis buvo spaudžiamas sėmenų aliejus. Vėliau aliejinė buvo uždaryta, o girnos surastos ir 1970 m. pastatytos miestelio centre. Iki šiol jos vadinamos V. Kudirkos akmeniu.

Atsiliepimų dar nėra. Būkite pirmas!