1944-1952 m. įvairiose Lietuvos vietovėse telkėsi prieš antrąją sovietų okupaciją kovoję Lietuvos partizaninio pasipriešinimo dalyviai. Viena tokia partizanų stovykla buvo įsikūrusi Lekėčių miškuose, taip vadinamose Valkų kalvose. Ten bazavosi apie šimtą partizanų. Vietiniai juos giriniais, girios broliais vadino. Tuo laikotarpiu partizaninėse kovose žuvo kelios dešimtys Lekėčių apylinkių vyrų, dar virš šimto - ištremta į Sibirą. Tie paprasti kaimų ir miestelių žmonės Lietuvos istorijoje nusipelno kuo garbingiausios vietos, nes jiems tą vietą užtikrino ne aukšta kilmė ar susikrauti turtai, bet sąmoningas pasirinkimas eiti ten, kur jie tuo metu Tėvynei buvo reikalingiausi.
šaltinis: mytrips.lt
