Unikalūs ir žavintys Šakių gamtos objektai. Patikėkite Zanavykijos gamta turi kuo jus nustebinti!

Zyplių dvaro parkas: kur 360 metų istorija prabyla jums

21 hektaro Zyplių dvaro parką galima vadinti tikru botanikos stebuklų sodu. Čia susitinka XIX amžiaus dvarininko grafo T. Potockio vizija su gamtos išdaiga – egzotiniai medžiai draugauja su vietiniais milžinais, o parko tako vingiai atverčia vis naują grožio puslapį.

Parko tikrasis simbolis – 75 cm skersmens popiržievis beržas, kurio žievė blizga tarsi sidabras. Tačiau dar įspūdingiau atrodo paprasti uosiai – tikri milžinai, – siekiantys 30 metrų aukštį ir 1,15 metro skersmenį. Jie čia auga kaip gyvi paminklai laikui.

Iki 2008 metų parką saugojo dar vienas legendinis medis – 360 metų ąžuolas, apie kurį pasakojamos bauginančios istorijos. Sakoma, kad ant jo šakų kadaise buvo kariami nepaklusnūs baudžiauninkai. Nors senolis ąžuolas krito, jo dvasia ir legendos tebegyvena parko takuose.

Šiandien Zyplių dvaras – tai ne tik gamtos grožis, bet ir gyvybingas kultūros centras, kur skamba keramikų šventės, vyksta tautodailininkų plenerai ir muzikiniai festivaliai. Parkas tampa gyvu kultūros ir gamtos sambūvio pavyzdžiu.

Zyplių dvaro parkas

Gelgaudiškio dvaro parkas – architektūros ir gamtos simfonija

118 hektarų Gelgaudiškio dvaro parkas – didžiausias ir vertingiausias Suvalkijos regione. Čia harmoningai susipina griežtos geometrinės formos su laisva Nemuno šlaitų giria, o ketureilė sidabrinių klevų alėja veda tiesiai į istoriją.

Parko širdyje – paslaptinga „Žvaigždė“ – aikštelė, iš kurios aštuoniomis kryptimis šakojasi tobulos proskynos. Pasakojimai byloja, kad medžiojantys dvarininkai čia pietaudavo ir norėdavo visuose keliuose matyti prabėgančius žvėris. Šis retas Lietuvos parkų elementas vis dar kelia klausimus smalsuoliams apie senovės dvarininkų gyvenimą.

Ypač įspūdingas terasinis šlaitas į Nemuno slėnį – tikras dekoratyviųjų augalų teatras po atviru dangumi. Čia galite pajusti, kaip XIX amžiaus dvarininkai suprato ir puoselėjo kraštovaizdžio grožį.

Šiuolaikinis parkas papildytas karilionu – 36 skirtingo tono varpų kompozicija sename vandentiekio bokšte. Varpų skambėjimas tarp sidabrinių klevų kas kelias valandas transformuoja parką į tikrą muzikos salę atviroje gamtoje.

Gelgaudiškio dvaro parkas

Sudargo piliakalniai – Lietuvos istorijos fortai

Sudargo piliakalnių kompleksas – antrasis svarbiausias po Kernavės piliakalnių. Penkių piliakalnių – Balnakalnio, Žydkapių, Bevardžio, Pilaitės ir Vorpilio – viršūnės atveria neaprėpiamus Nemuno juostos vaizdus.

Čia, kur viduramžiais stovėjo viena svarbiausių gynybinių pilių kovose su kryžiuočiais, šiandien galite atrasti tikrą literatūros perliuką. Ant vieno piliakalnio šlaito stovi paminklas Džeromo Deivido Selindžerio romanui „Rugiuose prie bedugnės“. Simboliška, jog pasauliniam bestseleleriui skirtas paminklas stovi ten, kur gyveno rašytojo proseneliai.

Paminklas Džeromo Deivido Selindžerio romanui „Rugiuose prie bedugnės“ ant vieno iš Sudargo piliakalnių (Nuotr. aut. Evaldas Rudys)

Iš piliakalnių viršūnių atsiveria žadą atimanti panorama – Nemuno vingiai, miškų ir laukų horizontai primena, kodėl mūsų protėviai šias vietas rinko strateginiams punktams.

Sudargo piliakalniai

Plokščių pažintinis takas: į legendų širdį

7 kilometrų Plokščių pažintinio tako maršrutas veda per laiką ir legendas. Miestelyje, kur 1573 metais išlietas žalvarinis varpas vis dar skamba bažnyčios bokšte, kiekvienas žingsnis atskleidžia naują istorijos sluoksnį.

Tako perlas – Šventaduobė Didžiupio upelio slėnyje, kur iš lauko riedulių išmūrytas altorėlis saugo šventą šaltinį. Sakoma, jog šis vanduo turi ypatingų galių – paragaukite ir patikrinkite patys!

Šventaduobė Plokščiuose

Medžio skulptūromis puoštas takas veda ir prie unikalaus Plokščių–Vaiguviškių piliakalnio, o kulminacija – legendinis V. Kudirkos akmuo Vaiguvos upės vagoje. Tikrasis akmuo, ant kurio ilsėjosi ir rašė poetas, buvo susprogdintas Pirmojo pasaulinio karo metais, bet jo dvasia gyvena naujose, iš ano akmens pagamintose, girnose.

Medžio skulptūromis puoštas takas Plokščiuose

Vaiguvos upė–gatvė – gamtos unikumas Lietuvoje

Vaiguva – ne tik upelis, bet ir tikra gatvė, kuria iki šiol važinėja automobiliai! Šis gamtos fenomenas yra unikalus Lietuvoje. Puskilometrį plytinti upė–gatvė akmenukais nusėtu dugnu ir su visada švariu, šaltu vandeniu kviečia romantiškiems pasivaikščiojimams.

Čia, ant didžiulio riedulio, kuris gulėjo Vaiguvos vagoje iki Pirmojo pasaulinio karo, mėgdavo ilsėtis ir rašyti Vincas Kudirka. Pasakojama, kad ties šiuo akmeniu dažnai susitikdavo Lietuvos himno autorius su suomių rašytoja Maila Talvio, o kai kurie šaltiniai užsimena net apie romantiškus jų ryšius.

Šiandien automobilių eismas upėje apribotas (ja leidžiama važiuoti tik vietiniams gyventojams) siekiant sumažinti taršą, todėl ši unikali gatvė tampa pėsčiųjų ir dviratininkų rojumi.

Vaiguvos upė - gatvė

Žemosios Panemunės dvaro obelų sodas – pasakiška pavasario šalis

Ant aukšto Nemuno kranto šlaito, tarp dviejų piliakalnių, slepiasi vienas romantiškiausių Šakių rajono vaizdų. 650 senųjų obelų sodas pavasarį paverčia Žemosios Panemunės dvaro rūmus tikra baltų žiedų jūra.

Tai seniausias Šakių rajono dvaras, kurio istorija siekia XIV amžių, o nuo XVI amžiaus jis priklausė garsiajai Sapiegų giminei. Dvaro sodyba įsikūrusi buvusios kryžiuočių pilies vietoje – archeologiniai radiniai byloja apie šios vietos strateginę svarbą.

Nors rūmai dar nėra restauruoti, dvaro istorija atgimsta naujam gyvenimui. Ekskursijos su apsauginiais šalmais veda per rūmų griuvėsius ir dvaro rūsius, atskleidžiant nepaprastą šio objekto praeitį.

Tačiau nebūtina net leistis į patį pastatą tyrinėti istorijos, pakanka gegužės mėnesį, sužydėjus obelims, apsilankyti dvaro sode ir pasaulis tarsi atsivers naujai, kitaip, lyg staiga būtumėte papuolę į pasaką. O jeigu atvyksite čia žiedams krintant, jus pasitiks tikras žiedlapių „sniegas“.

Žemosios Panemunės dvaro obelų sodas

Novaraisčio ornitologinis draustinis – gervių karalystė

827 hektarų Novaraisčio draustinis rudenį virsta paukščių karalyste. Nuo rugsėjo iki spalio vidurio čia susiburia iki 2000 pilkųjų gervių – tai didžiausi tokio pobūdžio susitelkimai Lietuvoje!

Šis unikalus reiškinys vyksta pelkėje, kuri susiformavo iš užakusio ežero. Iki 1957 metų pelkė užėmė 1000 hektarų plotą, kol buvo pradėtas durpių kasimas. Laimei, 1988 metais durpynas uždarytas ir gimė ornitologinis draustinis.

Čia aptiktos 33 į Europos Sąjungos saugomų gyvūnų sąrašus įtrauktos paukščių rūšys. Iš apžvalgos aikštelės ar su žiūronais galite stebėti ne tik gervių „susirinkimus“, bet ir išlydėti jas į tolimą kelionę pietų link.

Novaraisčio ornitologinis draustinis

Lekėčių pažintinis takas – po buvusio geležinkelio vėžėmis

4 kilometrų žiedinės formos Lekėčių pažintinis takas slepia netikėtą istoriją – dalimi tako einate tiksliai ten, kur kadaise driekėsi siaurojo geležinkelio vėžės! Baltos spalvos žygeivio simboliai su rodyklėmis ant medžių veda jus pro miško takus ir keliukus.

Tako perlas – Didysis šaltinis, kur galite atsigaivinti šaltinio vandeniu. Čia gamta ir istorija susipina – tiesus miško kelio ruožas byloja apie technologijų plėtrą, o šaltinis primena amžinąją bei magišką gamtos galią.

Didysis šaltinis

Zanavykijos gamta nustebins ne vien grožiu, bet ir istorijų turtingumu. Kiekvienas objektas – tai atskiras pasaulis, kuriame susipina gamtos stebuklas su žmogaus kūryba. Atvykite ir patys atraskite, kokius lobius slepia Šakių krašto gamta!

Ieškantiems daugiau informacijos, verta užsukti į Šakių turizmo ir verslo informacijos centrą arba apsilankyti jų internetinėje svetainėje https://www.visitsakiai.lt/ka-veikti/