Zanavykijos dvarai – tai ne vien architektūros paminklai muziejuose. Tai gyvi kultūros centrai, kur galite ne tik pamatyti, bet ir patirti istoriją. Čia galėsite išmėginti senovinę fazanų medžioklę su lanku, sulipdyti molio puodynėlę tikroje keramikos dirbtuvėje arba suvaidinti dvariškių šokį autentiškoje balių salėje. O gal norėtumėte išgirsti tikras meilės ir pragaištingų aistrų istorijas būtent ten, kur jos ir vyko?
Įžengę į XIX amžiaus viduryje įkurtą Zyplių dvaro teritoriją, pirmiausia pajausite ypatingą rimties ir kūrybingumo dvasinę atmosferą. 21 hektaro plotas, 11 autentiškų pastatų, o tarp jų – berlyninių tuopų ir liepų alėjos, kuriomis galima vaikščioti valandų valandas.
Tačiau tikroji dvaro širdis – tai Šakių kultūros centro Lukšių padalinys, kur ir šiandien verda tikras kultūrinis gyvenimas. Centriniai rūmai virto tautodailės galerija, kur nuolat eksponuojami ne tik vietinių menininkų darbai, bet ir tarptautinių autorių kūriniai. Medžio skulptūros, stiklo meno objektai, kalvystės kūriniai – visa tai sukuria unikalų estetinį išgyvenimą.
Ypač verta aplankyti buvusį dvaro svirną, kur šiandien veikia tikra keramikos dirbtuvė. Čia galėsite ne tik stebėti, kaip iš paprastos žemės gimsta meno kūriniai, bet ir patys išmėginti molio formavimo meną. Dvaro keramikos meistras mielai pasidalins amato subtilybėmis ir padės sukurti jūsų pirmąjį kūrinį.
Ką išskirtinio čia patirsite? Teatralizuota ekskursija „Kai pono nėra namie…“ – tai ne paprasta paskaita apie praeitį. Jūs persikelsite į paskutiniojo grafo T. Potockio laikmetį ir patirsite, kaip iš tikrųjų gyveno XIX amžiaus aristokratija. O edukacinė programa „Fazanų medžioklė“ leis išmėginti savo taiklumą senoviniu lanku – būtent taip kadaise medžiojo dvaro svečiai.
(2).jpg)
Ant vaizdingo Nemuno upės šlaito iškilę Gelgaudiškio dvaro rūmai – tai vienas gražiausių XIX amžiaus architektūros pavyzdžių Lietuvoje. Prūsijos baronas Gustavas Henrikas Koidelis 1842–1846 metais čia pastatė ne tik gražius mūrinius rūmus, bet ir sukūrė tikrą prabangos oazę – su vandentiekiu, ledaine ir kitais to meto naujovių stebuklais.
Rūmų interjeras stebina išsaugota secesijos puošyba – tai retas reiškinys Lietuvoje. Kiekvienas kambarys pasakoja atskirą istorijos dalį, o profesionalūs gidai padeda suprasti ne tik architektūros subtilybes, bet ir to meto gyvenimo ypatumus.
Dvaras garsėja ir savo kinematografiniu palikimu – būtent čia 1972 metais buvo filmuojamos legendinio filmo „Tadas Blinda“ scenos. Šiandien galite ne tik pamatyti tas pačias vietas, bet ir išgirsti apie filmavimo užkulisius.
Parko stebuklai. Gelgaudiškio parkas – tai ne tiesiog medžiai. Tai vienas didžiausių Lietuvos dvarų parkų su sudėtinga struktūra ir mistinėmis vietovėmis. Ketureilė sidabrinių klevų alėja stebina grožiu bet kuriuo metų laiku, o joje įsikūręs į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytas didysis dančiasnapis.
Parke rasite „Žvaigždę“ – aikštelę, iš kurios aštuoniomis kryptimis iškirstos taisyklingos proskynos. Čia dvarininkai pietaudami stebėdavo perbėgančius medžioklės žvėris. Asesoriaus kapo legenda pasakoja tragišką meilės istoriją tarp dvaro teisėjo ir baudžiauninkės, o Velnio kalnas slepia net dvi skirtingas pavadinimo kilmės versijas.
Išskirtiniai potyriai. Dvaro šokių pamokos autentiškoje balių salėje, vaišės su dvaro sūriais ir namų darybos gira terasoje su Nemuno vaizdais, teatralizuotos ekskursijos su tikrais kostiumuotais personažais.
Raudonų čerpių stogais pasipuošęs Kidulių dvaras slepia tikrai karališką istoriją. Šis jaukus, nedidelis dvaras kadaise priklausė LDK iždininkui Jeronimui Krišpinui Kiršenšteinui, o vėliau čia vienas po kito gyveno net trys žemaičių vyskupai. Bet labiausiai šį dvarą išgarsino 1807 metų įvykiai – prieš Tilžėje pasirašant pralaimėjimo sutartį su Napoleonu, čia viešėjo pats Prūsijos karalius Vilhelmas III! O dar įspūdingiau – pas jį iš anapus Nemuno deryboms atvykdavo pats Rusijos caras Aleksandras I.
Dvaro aukso amžius prasidėjo, kai jis atiteko generolui leitenantui baronui Jonui fon Offenbergui. Baronas ne tik išaugino naujus statinius ir aptvarkė parką, bet ir pastatė oranžeriją. Vietiniai dvarą net praminė „pilimi“ – toks įspūdingas jis buvo.
Šiandien restauruotas dvaras ypač išsiskiria savo edukacinėmis programomis, kurios leidžia patirti istoriją visais pojūčiais:
Dvaro aptiekėlė – tai ne paprasta degustacija, o tikra kvapų ir skonių kelionė į praeities dvarų kultūrą. Sužinosite, kodėl dvaro aptiekėlė taip traukdavo vaikus ir… vyrus bei paragausite tikrų dvariškų gardumynų, arbatėlių ir eliksyrų.
Karalienės Luizės lobio paieška – mistinė ir azartinga programa, grįsta tikra 1907 metų legenda. Karalienės Luizės perlų vėrinys kažkur prapuolė dvaro teritorijoje… Ar jūs sugebėsite jį surasti? Tai tikras nuotykis 1 km dvaro teritorijoje!
„Išsitaškom!“ – revoliucinga programa, kur istorijos pamokos susipina su šiuolaikinio meno edukacija. Po pasakojimų apie bajoriškus elgesio kanonus galėsite… juos sulaužyti! Veiksmo tapybos sesijoje kuriami individualūs paveikslai arba vienas bendras kūrinys.
Dvare taip pat veikia biblioteka, eksponuojami autentiški tarnaitės kambarėlio baldai, o parke įrengtas meditacinis suolelis ramybės ieškotojams.
.jpg)
Čia jūs patirsite kažką visiškai išskirtinio – galėsite pamatyti tikrą, dar nerestauruotą XIX amžiaus dvarą. Kaimelio dvaras siūlo unikalų „prieš restauraciją“ patyrimą, kurio nerasite niekur kitur Lietuvoje. Ne veltui, Kaimelio dvaras 2024 metais buvo apdovanotas kaip lankomiausias objektas Lietuvoje.
Ant XVII amžiaus pamatų 1866 metais pastatytas baltas pastatas šiandien atveria savo duris ekskursantams kaip gyvas istorijos vadovėlis. Čia ant sienų išlikę visi gyvenusių žmonių sluoksniai – tikroji „archeologija“ namų viduje.
Dvaro istorija ypač intriguojanti – čia viešpatavo žymios Lietuvos šeimos: Krišpinai–Kiršenšteinai, Potockiai, Karpiai, Tiškevičiai. Tačiau paskutinis etapas labiausiai stebina – iš baudžiauninkų kilę veržlūs ūkininkai sugebėjo įsigyti dvarą iš grafų ir sukurti sėkmingą verslą be išnaudojimo.
Ką unikalaus čia pamatysite? Originalų XVII amžiaus rūsį, autentiškas duris ir perdangas, XIX amžiaus Lietuvos baldų ekspoziciją. Iš palėpėje įrengtos terasos atsiveria nuostabūs Nemuno vaizdai. Patyriminių ekskursijų metu dalinamasi „magiškais atsitiktinumais“, kurie lydi naujuosius dvaro puoselėtojus šioje kelionėje.
Svarbu žinoti: dvaras veikia tik savaitgaliais nuo gegužės iki rugsėjo, būtina išankstinė registracija.
Šis dvaras – tikras archeologinis turtas. Tai seniausias Šakių rajono dvaras, kurio šaknys siekia XIV–XVII amžius. Archeologiniai radiniai rodo, kad dvaras galėjo būti įkurtas buvusios kryžiuočių pilies vietoje, o nuo XVI amžiaus priklausė galingiesiems Sapiegoms.
Dvaro sodyba strategiškai įsikūrusi tarp dviejų Žemosios Panemunės piliakalnių. Pavasarį čia vyksta tikras gamtos spektaklis – 650 senųjų obelų sodas pražysta baltų žiedų jūra, o rūmai tiesiog skęsta aromatingame grožyje.
Išskirtinis patyrinės archeologijos elementas. Nors dvaras dar nėra restauruotas, jis atviras lankytojams kaip tikra laiko kapsulė. Ekskursijų metu su apsauginiais šalmais vaikščiosite rūmų griuvėsiuose ir apsilankysite autentiškuose XVII amžiaus dvaro rūsiuose. Tai itin retai pasitaikantis istorijos pažinimo būdas.
(1).jpg)
Jei ieškote dvaro su ypač turtinga kultūrine atmosfera, Ilguvos dvaras – tobulas pasirinkimas. Ant Nemuno kranto, ant 80 metrų aukščio skardžio iškilęs medinis pastatas (statytas 1790 m. iš maumedžio) visada buvo kultūrinio gyvenimo centras.
XIX amžiaus pabaigoje čia gyveno Ona Grincevičiūtė su vyru – žymiu smuiko vunderkindu ir kompozitoriumi Emiliu Mlynarskiu. Jų namuose vasaras leisdavo Lietuvos lakštingala – žymioji akloji dainininkė Beatričė Grincevičiūtė.
Dvaro salėse viešėjo to meto kultūros žvaigždės: pasaulinio garso pianistas Arturas Rubinšteinas, kompozitorius Karolis Szymanowskis, būsimasis Lenkijos ministras pirmininkas Ignacy Paderewskis, žymūs dailininkai ir rašytojai.
Kultūros paveldo unikalumas. Dvare buvo sukaupta tūkstančio tomų muzikinės, grožinės, istorinės literatūros biblioteka. Rūmų sienas puošė Grincevičių giminės portretai, o ant vieno kambario durų kabėjo šeimos herbas.
.jpg)
Geriausias laikas: gegužės–spalio mėnesiai, kai gamta žydi visomis spalvomis ir atspalviais, o visos edukacinės programos veikia pilnu pajėgumu.
Rekomenduojamas dienotvarkės scenarijus:
Būkite pasiruošę, jog greičiausiai vienos dienos visiems dvarams, jau nekalbant apie jų siūlomas pramogas, greičiausiai tikrai nepakaks. Geriau čia praleiskite visą savaitgalį, o dar geriau – bent kelias laisvas dienas.
Praktiniai patarimai:
Zanavykijos dvarai – tai ne tik kelionė į praeitį, bet ir galimybė patirti ką nors visiškai naujo ir neįprasto. Čia istorija tampa gyva, o jūs taip pat tapsite jos dalimi. Ar esate pasirengę šiai laiko kelionei?
Kur rasti šiuos unikalius dvarus Šakiuose, sužinosite apsilankę https://www.visitsakiai.lt/ka-veikti/
